Ilga esė apie mano viziją Indijoje 2047 m. Anglų kalba
Įvadas:
Kaip ir kiti, Indija yra mano fantazijos tauta ir galiu būti dėkingas, kai ji yra tokia pažangiausia, kokia turėtų būti. 2047 m. pamatysime Indiją per įvairius objektyvus, įskaitant vystymąsi, augimą, lyčių lygybę, užimtumą ir kt.
Mano vizija apie Indiją 2047 m.
Gerai valdoma Indija yra ta, kurioje galima sumažinti skurdą, kontroliuoti nedarbą, kontroliuoti taršą, be bado, medicinos įstaigos atokiose vietovėse, vaikų darbas ir nemokamas neturtingų vaikų mokslas, bendruomeninis smurtas gali būti panaikintas, Indija tampa savimi - priklausomas, ir daug kitų dalykų galima pasiekti.
Manome, kad jei aptariame viziją, turėtume daryti tai, kas padėtų jai tapti realybe.
Sveikata ir kūno rengyba:
Mano vizija 2047 m. Indijoje yra suteikti žmonėms aukštos kokybės patalpas. Taip pat būtina, kad žmonės pasirūpintų savo sveikata ir fizine forma. Negalima pervertinti tinkamos sveikatos svarbos. Mano plano 2047 m. tikslas – sumažinti medicininės priežiūros išlaidas, kad net patys vargingiausi žmonės galėtų ją sau leisti. Kiekvienas žmogus turėtų laiku gauti medicininę pagalbą.
Išsilavinimas:
Nors valdžia siekia skleisti švietimą, daugelis nesupranta jo reikšmės. Pagal mano viziją 2047 m. Indijoje mokytis bus privaloma visiems.
Kastų diskriminacija:
Indija buvo išlaisvinta 1947 m., tačiau mums nepavyko pasiekti visiškos laisvės nuo rasės ir religijos. Įsivaizduoju Indiją be segregacijos 2047 m.
Moterų įgalinimas:
Moterų vaidmuo visuomenėje ir įvairiose srityse keičiasi, kai jos palieka savo namus. 2047 m. įsivaizduoju Indiją su patrauklesnėmis moterimis ir daugiau savarankiškų gyventojų.
Mūsų visuomenė turi pakeisti savo požiūrį. Būdamas Indijos pilietis, moteris vertinu kaip turtą, o ne įsipareigojimus, ir noriu, kad moterys turėtų tokias pačias teises kaip ir vyrai.
Užimtumas:
Indijoje yra daug išsilavinusių žmonių. Jų darbas, be kitų priežasčių, yra netinkamas korupcijai. Indija, kurią įsivaizduoju, 2047 m. bus vieta, kur kvalifikuoti kandidatai gaus darbą prieš tuos, kurie yra rezervuoti.
Tai, kad Indija yra besivystanti šalis, taip pat reiškia, kad kai kurios pramonės šakos greičiausiai augs ir daug žmonių galės joje susirasti darbą.
Korupcijos:
Būtent korupcija stabdo šalies vystymąsi. Indija turi daugybę perspektyvų 2047 m., kai Bažnyčia ir valdžia pasidavė savo darbui ir priešinasi šalies vystymuisi.
Vaikų darbas:
Kai kurios Indijos dalys vis dar labai skurdžios, o išsilavinimo lygis yra labai žemas. Visose tose vietose vaikai išeina iš mokyklos ir dirba. Mano vizija dėl Indijos 2047 m. yra tokia, kad nėra vaikų darbo, bet vaikai mokosi.
Ūkininkavimas:
Sakoma, kad mūsų tautos stuburas yra jos ūkininkai. Be maisto tiekimo, jie taip pat aprūpina būtiniausius produktus. Dėl to įmanomas fizinis aktyvumas ir išgyvenimas. Norint juos apsaugoti, būtina mokyti ūkininkus apie sėklas, pesticidus ir trąšas. Tada jie gali panaudoti savo žinias, kad užsiaugintų daugiau pasėlių ir žemės ūkis taptų veiksmingu žmonių pajamų šaltiniu.
Be to, kokybiška mašinų gamyba ir modifikuota įranga bei pramoninių zonų plėtra yra itin svarbūs ekonomikos vystymuisi.
Mokslas ir technologijos:
Mokslo ir technologijų pagalba Indija pirmiausia pasiekė Mongolų planetą. Noriu, kad Indija padarytų daug didesnę pažangą visose šiose srityse iki 2047 m.
Tarša:
Žmonėms, augalams ir gyvūnams Indijoje būtina turėti švarią ir sveiką aplinką. Kad tarša būtų kuo mažesnė, jis turi laikytis taršos kontrolės sistemos ir būti laisvas nuo visų rūšių taršos.
Mūsų sveikatai ir gerovei taip pat labai svarbu, kad kaip ūkininkai rūpintumeis savo flora ir fauna.
Išvada:
Mano vizija apie Indiją 2047 m. yra ideali šalis. Be to, nėra jokios diskriminacijos. Be to, šioje vietoje moterys yra vienodai gerbiamos ir laikomos lygiomis.
Mūsų šalis ir mes, Indijos piliečiai, per ateinančius dvidešimt penkerius metus susidursime su daugybe iššūkių. Kelionė gali būti ekstremali, bet tikslas bus to vertas. Mūsų akis patrauks tautos stiprybė ir vienybė.
Ilga pastraipa apie mano viziją Indijoje 2047 m. Anglų kalba
Įvadas:
15 m. rugpjūčio 1947 d. baigėsi 200 britų vergovės Indijoje metų. Nepriklausomybės 75-osios metinės jau visai šalia.
Visoje šalyje švenčiama Azadi ka Amrit Mahotsav. Indija švenčia savo žmones, kultūrą ir pasiekimus per Azadi ka Amrit Mahotsav.
Po dvidešimt penkerių metų, 2047-aisiais, šalis švęs 100-ąsias nepriklausomybės metines. Per ateinančius 25 metus šalis vadinsis „Amrit Kaal“.
Šio „Amrit Kaal“ tikslas – sukurti Indiją, kurioje būtų visa šiuolaikinė pasaulio infrastruktūra. Mūsų šalis 2047 metais bus tokia, kokią mes kuriame šiandien. Norėčiau pasidalinti savo vizija dėl Indijos 2047 m.
Mano vizija apie Indiją 2047 m.
Mano vizija, moterys kelyje yra saugios ir gali laisvai vaikščioti. Tai bus ne tik lygių galimybių vieta visiems, bet ir vieta, kur bus laisvė visiems.
Ji nebūtų diskriminuojama dėl kastos, odos spalvos, lyties, socialinės padėties ar rasės. Teritorijoje gausu augimo ir vystymosi.
Mano vizija, kad Indija pati apsirūpintų maistu, o Indijos moterys būtų įgalintos iki 2047 m.
Kokios yra moterų teisės darbo vietoje, palyginti su vyrų, kurių diskriminacija neegzistuoja, teisėmis? Neturtingiems vaikams svarbu gauti išsilavinimą. Taika neturėtų ir toliau egzistuoti žemėje.
Nepaisant besitęsiančio šalies vystymosi pastaruosius 75 metus, per ateinančius 25 metus indai turi tapti tokie galingi kaip bet kada anksčiau. Kur 2047 m. matysime Indiją po 100 nepriklausomybės metų? Turime nusistatyti tikslą.
- Esė apie prietarus Indijoje su pavyzdžiais
- Esė apie mano svajonių Indiją: išvystyta progresyvi Indija
Trumpas esė apie mano viziją Indijoje 2047 m. Anglų kalba
Įvadas:
Mano Indijos vizija yra ta, kurioje moterys yra saugios ir gali laisvai vaikščioti gatvėmis. Be to, visiems bus prieinama lygybės laisvė. Rasė, spalva, kasta, lytis, ekonominė padėtis ar socialinis statusas čia nebūtų diskriminuojami.
Tai vieta, kur vystosi ir auga gausu.
Moterų įgalinimas susideda iš šių dalykų:
Moterys yra labai diskriminuojamos. Nepaisant to, moterys ir toliau gyvena ne savo namuose ir daro ženklą visuomenėje bei įvairiose srityse. 2047 m. įsivaizduoju stipresnę, savarankiškesnę Indiją moterims.
Turime sunkiai dirbti, kad pakeistume visuomenės požiūrį. Mano vizija tokia, kad Indija yra šalis, kuri moteris žiūri kaip į turtą, o ne kaip į įsipareigojimus. Taip pat noriu, kad moterys būtų lygiavertės vyrams.
Išsilavinimas:
Švietimą skatina vyriausybė. Nepaisant jo svarbos, daugelis žmonių to nežino. Išmokyti visus indėnus iki 2047 m. – tai mano Indijos vizija.
Diskriminacija dėl kastos:
1947 m. Indija įgijo nepriklausomybę, bet mes vis dar kenčiame dėl kastų, religijos ir tikėjimo diskriminacijos. Iki 2047 m. įsivaizduoju visuomenę, kurioje nebūtų jokios diskriminacijos.
Įsidarbinimo galimybės:
Indijoje yra daug išsilavinusių žmonių. Tačiau dėl korupcijos ir daugelio kitų priežasčių jie negali gauti tinkamo darbo. Mano vizija Indijoje 2047 m. bus vieta, kur nusipelnęs kandidatas pirmas gaus darbą, o ne rezervuotas kandidatas.
Sveikata ir fitnesas:
2047 m. aš įsivaizduoju sveikatos sistemos tobulinimą Indijoje sudarant geras patalpas. Taip pat auga supratimas apie kūno rengybą ir sveikatą.
Korupcija:
Pagrindinė tautos augimo kliūtis yra korupcija. 2047 m. Indiją įsivaizduoju kaip šalį, kurioje ministrai ir pareigūnai yra visiškai atsidavę savo darbui.
Išvada:
Įsivaizduoju idealią Indiją 2047 m., kurioje kiekvienas pilietis yra lygus. Įmonė jokiu būdu nediskriminuoja. Be to, su moterimis šioje darbo vietoje bus elgiamasi vienodai ir jos bus gerbiamos kaip lygios.
Trumpa pastraipa apie Mano viziją Indijoje 2047 m. Anglų kalba
Įvadas:
Indijos vystymasis priklauso nuo daugelio veiksnių. Artėjant 100 nepriklausomybės ir suvereniteto metų, indėnai yra įkvėpti mąstyti plačiai ir tapti stipresniais. 2047 m., po 100 nepriklausomybės metų, įsivaizduoju, kad Indija yra tokia pat stipri kaip tie laisvės kovotojai, kurie kovojo už mūsų tautą ir paaukojo savo gyvybes, kad taptume nepriklausomi.
Indijos vizija 2047 m. – tapti savarankiškam priimant visus sprendimus, kad niekam nereikėtų vargti ieškant būsto ar užsidirbti pragyvenimui. Kad ir koks geras būtų jo išsilavinimas, kiekvienas žmogus turėtų rasti būdą užsidirbti, kad jis ir jo šeimos nebadėtų ir nemaitintų.
Indijoje turėtų būti įvairių tipų darbo vietų skirtingos kvalifikacijos žmonėms, pavyzdžiui, absolventams ir neraštingiems žmonėms. Pagrindinė Indijos problema yra neraštingumas, su kuriuo vėlgi susiduria daugelis žmonių, pvz., valstybinių mokyklų trūkumas atokiose vietovėse, neįperkamas privačių mokyklų mokesčiai ir tai, kad daugelis žmonių negali lankyti mokyklos dėl šeimos pareigos ir spaudimas.
Visi vaikai, norintys mokytis ir pagerinti savo gyvenimą, turėtų turėti galimybę lankyti mokyklą Indijoje. Indijos vyriausybė planuoja suskaitmeninti viską, ką gali, kad vystytų technologijų sektorių ir teiktų paslaugas daugeliui neturtingų žmonių.
Maisto ir būtiniausius gyventojų poreikius tenkina ūkininkai, todėl jie gali išgyventi ir užsiimti fizine veikla. Ūkininkai yra mūsų tautos stuburas. Ūkininkų apsauga turėtų apimti jų mokymą apie sėklas, pesticidus ir trąšas, kad jie galėtų užauginti daugiau pasėlių ir suteiktų žmonėms priežastį labai pasikliauti žemės ūkio produktais.
Žemės ūkio plėtra taip pat apima pramonės plėtrą, pavyzdžiui, aukštos kokybės mašinų ir modifikuotų įrengimų, taip pat pramonės zonų plėtrą.
2047 m. noriu, kad mano Indija būtų išlaisvinta iš nedarbo problemos ir turėtų aukšto lygio darbą kiekvienam žmogui, kad jo gyvenimas būtų vertas gyvenimo. Mano vizija dėl Indijos 2047 m. yra ta, kad žmonės turėtų sugyventi harmonijoje ir taikoje, nepaisant skirtingų kultūrų ir religijų.
Indija garsėja savo įvairove ir visų religijų bei kastų įtraukimu. Tai turėtų priimti kiekvienas Indijoje gyvenantis žmogus, kad kiekviena religija taptų geresne vieta taikiai ir meilei sugyventi.
Indija turėtų turėti galimybę pasiūlyti išsilavinimą visiems, nepaisant jų lyties. Berniukų ir mergaičių, taip pat translyčių studentų vienodo išsilavinimo klausimas ir toliau vienodai kamuoja kaimo ir miesto vietoves.
Indijos vyriausybė turėtų išspręsti šią problemą, suteikdama išsilavinimą kiekvienam vaikui ir padarydama jų karjerą ryškesnę ir pilnesnę. Indijos jaunimas yra atsakingas už tai, kad Indija taptų geresne, dalyvaudama pagrindiniuose mokymo ir plėtros projektuose.
Įsivaizduoju Indiją be korupcijos 2047 m., kad kiekviena užduotis būtų atlikta su aistra ir atsidavimu, nepriklausant nuo korumpuotų žmonių. Siekdama, kad aplinka būtų sveika ir saugi žmonėms, augalams ir gyvūnams, noriu, kad Indija laikytųsi taršos kontrolės priemonių, kad būtų išvengta įvairių rūšių taršos.
Visos fizinės sistemos Indijoje turėtų būti išplėstos, kad ji taptų patrauklia ir naudinga vieta ten gyvenantiems žmonėms. Tai turėtų būti lengvai pasiekiama visose srityse. Indijos infrastruktūra turi sudaryti sąlygas žemės ūkio, pramonės ir transporto sektoriams, taip pat ryšių technologijoms tapti pasaulinio lygio.
Vaikų santuokų Indijoje mažėja, tačiau jos niekur nedingsta. Kai kuriose kaimiškose ir atokiose Indijos vietovėse yra žmonių, kurie yra siaurai mąstantys ir tęsia tradicijas, nors žino, kad vaikų santuokos ten yra neteisėtos. Indijoje vaikai turėtų būti išlaisvinti iš santuokų ir suteikti galimybę mokytis, kad jų ateitis būtų šviesi.
Galiausiai,
2047 m. įsivaizduoju Indijos vystymąsi visose srityse ir sektoriuose, pavyzdžiui, bendro švietimo, ūkininkų, netinkamos mitybos, diskriminacijos, taršos, korupcijos, infrastruktūros, skurdo, nedarbo ir daugelyje kitų sričių, kad žmonės būtų ramūs ir didelė tikimybė, kad ji taps išsivysčiusia valstybe.
Išsivysčiusi, klestinti Indija turėtų sugebėti įveikti savo trūkumus iki 2047 m.