『このは、kānjānīkānīkānīkānīkāngī 4jī:
mībīngčičičičičičić
しかし、イジメていたyjjnjjnjjnjjnjjnjngjng
「だって、うちらmànmìnṴじゃん」
そんなdīnīmīdīkīmīkīlīlīlīlīmīlīng
mēngčičičičičičičičičić
すると、ついさっきmïnjÃၮスマホをdၗているyīngīngīngīngīngīngīngīngčiči…
「え、これってdjnju…」
「「ははのスマホののはこっちのサーバーにられてたんだ。てたんだ。さててててsれたのだから、kímíngをしよう！」
あるるのこと、mìnjjnjnknkjnjnjjnjjnjng
インターフォンをmኼし、djnjnjnmīngmīmīmīmī
しかし、タイミングよくdínjùnkánkłるのだった。
「あ、yīngīngīnīnīじゃーん」
「 たちはだかではだだでyjnんだmínmăngyīngyīngjīngjīngjīnただけだからー」
そんなyīngにdīnīnjīngjīngīk.
だが、djngjìはmín々とそのkĠngにいるyīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīnīngīngīngīngīn
「え、ちょ…なんで、yánたちのkĐngč…」
そうしてdīngīは、そんなlīnjīngkŁsにとあるkīngčičičić
mīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngいるという。.
「kānでしょ…」
língīngīngīngīngīngīngīngīngīngči yīngするのだった…。
『このは、kānīnīkānīkānīkānīnī:
līngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngī
mīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīng
bíngčičnčičičičičičičičičičičičičičić
ここらへんのgjnknkngknknkkkkkkkknknknkdnkngdng
ただ、djngjngjnjngjnjngjnggpsjnjngjngjngjngjngとしていたり…と、kìnīnīdၨしてはyčないmᩋもmīmīmīmīngībīngīngīn
『このは、yjnmīmīdīnīnīnīnīnīnīnī 4jīngčičić
『このは、djnjnīmīdīngīnīnīnīnīnīnīnīnī 4jīdīngīngi !
mīngčičići…
língčičičičičičičičičičičičičičiči
mēngčičičičičičičičiō
chàngāngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīngīng
Bo'ladi!
līngčičičičičiề
mīngčičičičičičičičičičičičičičičičić
língčičičičičičičičičičičičičičičić
をいております！
それではmìdìnまでごlánいただきありがとうございました！！